Nuo 2019 m. pabaigos kelios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono šalys pranešė apie paukščių gripo protrūkius naminiuose paukščiuose ir aptiktus susirgusius laukinius paukščius. Nebuvo pranešta apie jokius žmonių užkrėtimus, susijusius su šiais protrūkiais. Tačiau kai kurie paukščių gripo virusai gali užkrėsti žmones, todėl svarbu, kad žmonės imtųsi apsaugos priemonių ir vengtų kontakto su sergančiais, negyvais paukščiais ir užteršta aplinka.
Paukščių gripo virusų plitimas per migruojančius paukščius
Vandens ir pakrančių paukščiai gali pernešti paukščių gripo virusus. Jiems migruojant virusas gali išplisti dideliais atstumais. Europos regione kiekvieną rudenį ir pavasarį laukiniai paukščiai pradeda migraciją. Pastarosiomis savaitėmis kelios šalys, esančios migruojančių paukščių keliuose, pranešė apie naminių paukščių paukščių gripo viruso protrūkius, kurie, panašu, daugiausia ir susiję su patekimu per laukinius vandens paukščius.
Naminių paukščių apsikrėtimo protrūkiai ir laukinių paukščių aptikimai
Remiantis duomenimis, gautais iš Maisto ir žemės ūkio organizacijos „Empres-i“ pasaulinės gyvūnų ligų informacinės sistemos, 2020m. sausio 24 dienai labai patogeniški paukščių gripo H5 virusai sukėlė 24 naminių paukščių protrūkius šešiose šalyse. Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Čekijoje nustatytas labai patogeniškas paukščių gripo (HPAI) A potipis (H5N8). Ukrainoje HPAI H5, kurio N tipo nenustatyta. Lenkijoje ir Vokietijoje laukiniuose paukščiuose aptikta HPAI A (H5N8). Daugumoje paveiktų šalių apie HPAI A (H5N8) paskutinį kartą buvo pranešta 2017m. pavasarį, kai 2016–17m. Regione įvyko didžiausias naminių ir laukinių paukščių gripo protrūkis, dėl kurio milijonai paukščių buvo išnaikinti, padaryta didelių ekonominių nuostolių.
Todėl ateinančiomis savaitėmis bus svarbu užtikrinti visuomenės budrumą ir glaudų visuomenės sveikatos, veterinarijos ir aplinkos apsaugos institucijų bendradarbiavimą, kad būtų galima greitai nustatyti paukščių gripo virusus paukščiuose ir apsaugoti žmonių sveikatą.
Patarimai žmonėms, dirbantiems su negyvais ar sergančiais paukščiais
Žmonės, kurių darbas verčia juos kontaktuoti su užkrėstais paukščiais ar jų aplinka (pvz., augintojai, ūkio darbuotojai, veterinarai ir kt.), turėtų dėvėti asmenines apsaugos priemones ir laikytis rankų higienos. Vietinės sveikatos institucijos turėtų registruoti su virusu susidūrusius žmones ir stebėti jų sveikatos būklę septynias dienas nuo susidūrimo su virusu paskutinės dienos. Jei žmogui atsiranda gripui būdingų simptomų, antivirusinius vaistus reikia skirti pagal PSO rekomendacijas.
Bendrosios apsaugos priemonės, siekiant sumažinti užkrėtimo paukščių gripo virusais riziką, yra:
Venkite tiesioginio ar artimo kontakto su sergančiais ar negyvais paukščiais (naminiais ir laukiniais paukščiais), ar užteršta aplinka ir praneškite apie sergančius ar negyvus paukščius atsakingoms institucijoms.
Nelieskite paukščių, negyvų ar gyvų, plikomis rankomis. Jei turite tvarkyti negyvą paukštį, mūvėkite pirštines arba naudokite apverstą plastikinį maišelį, kad galėtumėte saugiai paimti paukštį. Po darbo būtinai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu arba naudokite tinkamą dezinfekavimo priemonę.
Laikykitės maisto saugos ir maisto higienos gerosios praktikos (pvz., naminius, tuo labiau laukinius paukščius igėliau kepkite pakankamai aukštoje temperatūroje).
Paukščių gripo virusai ir pavojus žmonių sveikatai
Paukščių gripu žmonės serga retai ir dažniausiai tai susiję su tiesioginiu ar artimu kontaktu su gyvais ar negyvais užkrėstais paukščiais ir jų aplinka. Iki šiol nebuvo pranešta apie jokį žmonių užsikrėtimą HPAI A (H5N8). Tačiau paukščių gripo virusus reikia atidžiai stebėti, nes jie gali keistis, todėl virusai gali persiduoti iš gyvūnų žmonėms. Šalims, kuriose yra protrūkių, patariama imtis aukščiau išvardytų apsaugos priemonių.
