19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Lietuvoje buvo dvi veislinių Lietuvos žąsų grupės: vištinės ir pulkinės žąsys. Vištinės žąsys išpopuliarėjo dėl greitesnio brendimo, didesnės masės bei gaunamų vertingų plunksnų. Todėl pulkinės žąsys išnyko, o vištinės išliko. Iš vištinių žąsų buvo gaunama trečdaliu daugiau pūkų, negu iš pramoninėje paukštininkystėje paplitusių itališkos kilmės žąsų. Tuo metu pūkų paklausa buvo didelė ir tai užtikrino vištinių žąsų paplitimą bei populiarumą Lietuvoje.
Vištinės žąsys buvo išvestos XXa. pietvakarinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse, kryžminant vietines žąsis su Rytprūsių, Emdeno ir Pomeranijos veislių žąsimis.
Vištinių žąsų galva vidutinio dydžio, snapas neilgas, tiesus, oranžinės spalvos. Kaklas ilgas, status. Liemuo vidutinio ilgio, platus, horizontalus. Krūtinė gili, apvali, vidutinio pločio. Uodega neilga, nelabai tankiai apaugusi plunksnomis. Kojos vidutinio ilgio, plačiai išžergtos, oranžinės spalvos. Pilvas nemažas, būtinai su viena ar dviem odos klostėmis papilvėje. Žąsinų plunksnos dažniausiai baltos, žąsų – baltos.Šios veislės žąsys yra ramaus būdo, mažai triukšmauja, tačiau iškilus pavojui kiaušiniams gina lizdus aršiai.
Suaugusi žąsis sveria 5–6, žąsinas – 6–7 kg. Lytiškai vištinės žąsys subręsta 310–320 dienų amžiaus. Dėjimo laikotarpiu (dažniausiai pavasarį) žąsis sudeda 20–27 kiaušinius, dėslesnė – iki 40. Vidutinis kiaušinio svoris – 170–180g.
