Specializuotos veislinių paukščių parodos

Specializuotos veislinių paukščių parodos

Specializuotos veislinių paukščių parodos. Kas ir kodėl?

Visame pasaulyje organizuojamos ir rengiamos specializuotos veislinių paukščių parodos, kuriose akredituoti teisėjai įvertina veisėjų patektus augintinius, o mėgėjai gali pasigrožėti tikrais veisliniais paukščiais. Kai kuriose valstybėse veislinių paukščių parodų per metus vyksta net kelios dešimtys. Pavyzdžiui kaimyninėje Lenkijoje parodas organizuoja net atskiri paukščių augintojų klubai. Yra ir viena išskirtinė – visos Lenkijos paukščių augintojų paroda Kieliuose. Tokie metiniai renginiai vyksta daugumoje Europos valstybių. Kas du metai rengiama visos Europos augintojų paroda, kurią organizuoja Europos veislinių naminių paukščių, balandžių, dekoratyvinių paukščių, triušių ir jūros kiaulyčių augintojų asociacija („Entente Européenne d’Aviculture et de Cuniculture“, toliau EE). Vakarų Europoje gausiai veislinių paukščių augintojai renkasi ir į atskirų veislių parodas-čempionatus.

Specializuotas parodas organizuoja ir Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacija (toliau LVPAA). 2019 metų gruodžio 13-15 dienomis įvyko jau V-toji tokia paroda. LVPAA parodose paukščiai vertinami pagal EE standartus. Jei pirmojoje parodoje, kuri buvo surengta 2015 metais, vertinimui buvo išstatyta kiek daugiau nei šimtas veislinių paukščių, kuriuos vertino vienas teisėjas, tai penktojoje jau buvo vertinama ~450 plunksnuočių, tai darė net penki teisėjai iš Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos. Praktika rodo šių parodų naudą. Veisėjai, atsižvelgdami į teisėjų pastabas, vykdo selekcinį darbą, užaugina ir į parodas atveža geresnės kokybės paukščius. Paskutinėje parodoje net penki paukščiai buvo įvertinti 97 (nepriekaištingai puikiai) balais ir teisėjų komisijos įvardinti „Tipiniais veislių atstovais“.

Rengdama parodas LVPAA sukaupė nemažą patirtį, kuria ir norime pasidalinti. Taigi „Kas ir kodėl?“

Kas gali vertinti paukščius?

Tai gali daryti tik akredituoti veislinių paukščių teisėjai, kurių, kol kas, Lietuvoje neturime. Tad tenka kviesti specialistus iš kitų šalių. Paskutinėse trijose LVPAA rengiamose parodose veislinius paukščius vertino teisėjų iš Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos brigada, kuriai vadovauja EE veislinių paukščių Standartizavimo komisijos pirmininkas Rytų regionui ir EE teisėjas Peter Žuffa.

Kokie paukščiai gali būti vertinami?

Didžiąją dalį informacijos apie dalyvavimo parodoje tvarką galima rasti konkrečių parodų reglamentuose. Juose organizatoriai gali savaip varijuoti ne esmines nuostatas, bet yra ir privalomi reikalavimai – parodoje gali dalyvauti tik sveiki, atitinkantys higienos reikalavimus paukščiai, sužymėti tinkamo dydžio specializuotais paukščių žiedais.

Prieš kurį laiką buvo kilusi diskusija – ar galima vertinti nežieduotus paukščius. Apie nežieduotų paukščių vertinimą paklausėme EE veislinių paukščių Standartizavimo komisijos pirmininką Rytų regionui Peter Žuffa, kuris atsakė su jam savitu humoru: „Nežieduotus paukščius vertinti galima, bet tokio paukščio įvertinimas negali būti didesnis už NULĮ“.

Kodėl vertinami tik žieduoti paukščiai?

Paukščio žiedas – jo tapatybę patvirtinantis ženklas, ant kurio yra nurodoma šalis, žiedo dydis, metai, žiedo serija ir numeris. Teisėjas vertindamas paukštį privalo įsitikinti, kad vertina būtent tą paukštį, kuris yra nurodytas sąraše ir vertinimo kortelėje, ir tik po to jį vertinti. Nežieduoto paukščio identifikuoti neįmanoma.

Ką reiškia žymė EE ant paukščio žiedo?

Žymėjimas EE nurodo, kad paukščio savininkas priklauso organizacijai, kuri yra EE organizacijos atitinkamos sekcijos (sekcijos yra šios: veislinių naminių paukščių, balandžių, dekoratyvinių paukščių, triušių, jūros kiaulyčių) narys. Lietuvos augintojų užaugintus veislinius naminius paukščius žieduoti su žiedais turinčiais EE žymę, kol kas, negalima. Mūsų valstybė šiuo metu neturi veislinių naminių paukščių organizacijos, kuri būtų EE veislinių naminių paukščių sekcijos narė. Lietuvoje EE žymę turinčiais žiedais galima žieduoti tik balandžius – Lietuvos balandininkų organizacija yra EE balandininkų sekcijos narė.

Parodos vertinimo kortelė. Kas tai?

LVPAA naudoja EE sistemos vertinimo kortelių modelį. Veislinio paukščio vertinimo kortelėje yra nurodoma: narvo numeris, paukščio žiedo numeris, vertinimo balai, lytis, veislė, paukščio privalumai, pageidavimai ir trūkumai. Privalumuose teisėjas nurodo geruosius bruožus, kurie atitinka veislės standartus. Pageidavimuose atkreipiamas dėmesys į bruožus, kurie nors ir nėra neigiami, tačiau jų trūksta iki tobulumo. Trūkumai – nukrypimai nuo reikalaujamo veislės standarto ir nukrypimai nuo tam tikros savybės. Jeigu pastarojoje grafoje kažkas parašyta – paukštis arba iš vis nevertinamas, arba jo įvertinimas būna 0 balų.

Kodėl verta paukščius patekti parodose vertinimui?

Paprasčiausias atsakymas būtų, kad žinoti kokius paukščius laikai ir kuria kryptimi vystyti veislinių pulkų selekciją. Kyla gerai įvertinto paukščio ir jo palikuonių vertė.

Yra augintojų net neįtariančių, kad augina ir veisia paukščius, turinčius rimtų trūkumų, kurie iš tolimesnio veisimo privalo būt eliminuoti, nes šių trūkumų paveldėjimo procentas yra labai didelis.

Kodėl verta įsigyti paukščius iš augintojų, kurie dalyvauja specializuotose parodose ir jų paukščiai yra įvertinti?

Įvairiose fb grupėse tenka pastebėti parduodamų paukščių, turinčių rimtų trūkumų, nuotraukas. Nors toks paukštis veislei yra netinkamas, jis ar jo palikuoniai (inkubaciniai kiaušiniai, viščiukai) yra parduodami tolimesniam veisimui. Būna ir kitas variantas, kai perki „katę maiše“. Nuotraukose lyg ir viskas tvarkoje, įsigyjami kiaušiniai perinimui, o vėliau pasirodo, kad 80 ar net visas 100 procentų, išperintų viščiukų dėl kritinių trūkumų turi būti išbrokuoti. Tad nenuostabu, kad rimti veisėjai perka gerai įvertintus suaugusius paukščius arba kiaušinius iš parodose įvertintų paukščių savininkų. Net ir tokiu būdu įsigiję naujos genetinės medžiagos, rimti veisėjai vis tiek dalyvauja parodose, teikia paukščius vertinimui ir pagal gautus įvertinimus toliau vykdo griežtą selekciją. Tobulumui ribų nėra.

Parodos katalogas

Tiems, kas planuoja parodoje įsigyti paukščius ar vėliau ieškoti kur įsigyti kiaušinių perinimui, Parodos katalogas padės išsirinkti. Jame galima rasti visą informaciją apie išstatytus paukščius, įskaitant jų pelnytus apdovanojimus, vertinimus ir pardavimo kainas, o taip pat visus jų veisėjų kontaktinius duomenis.

Pabaigai

Raginame Lietuvos veislinių paukščių mėgėjus dalyvauti specializuotose veislinių paukščių parodose turimų paukščių įvertinimui, bei naujos ir geros genetinės medžiagos suradimui. Pirmas žingsnis dalyvavimui – paukščių žiedavimas. Atitinkamo dydžio žiedai yra dedami 2-3 mėnesių amžiaus paukščiui ant kojos ir lieka ten visą likusį gyvenimą. Todėl žiedus reikia užsisakyti iš anksto ir nepražiopsoti jų uždėjimo momento. Vėliau žiedų tiesiog fiziškai neužmausite ant paukščio kojos.

Nereikia baimintis, kad jūsų paukščiai parodoje bus prastai įvertinti. Ateityje žinosite į ką atkreipti dėmesį, kokius paukščius palikti, o kurių tolimesniam veisimui nenaudoti. LVPAA organizuojamose specializuotose parodose teisėjai noriai bendrauja su augintojais, kurių paukščius jie vertino, paaiškina ir pataria ką reikėtų daryti, kad pasiekti kaip įmanoma geresnių veislininkystės rezultatų.

Čia labai gerai tinka Gamtinės žemdirbystės žinovo ir pradininko Lietuvoje bei tinklapio „Šiaurės paukštis“, skirto propaguoti mūsų klimato sąlygomis ūkiuose tinkamas auginti paukščių veisles, kūrėjo, amžina atilsį Sauliaus Jasionio vienoje iš diskusijų dėl Orlovo vištų, išsakyta mintis: „Jei jūsų paukštis ar bent didesnė dalis pulko, iš kurio jis kilo, nebuvo įvertinti, o įvertintieji negavo bent patenkinamų balų, tai geriausiu atveju jūs savo paukščius galite vadinti tik vištomis, kurios yra panašios į Orlovus.“

Po kiekvienos praėjusios parodos pasigirsta nuomonių, kad kažkuriems parodos paukščiams teisėjai skyrė per aukštus balus, ar, kad kažin kas turi geresnių paukščių, nei parodoje buvo išstatyta. Norime tik priminti – Lietuvoje šiuo metu akredituotų teisėjų, galinčių vertinti paukščius nėra. Todėl vieno ar kito asmens išsakyta subjektyvi nuomonė ir lieka tik jo SUBJEKTYVIA nuomone.