Tinklaraštis

Perinimui kiaušiniai renkami kuo dažniau – bent 4-5 kartus per dieną. Iš surinktų kiaušinių perinimui rekomenduojama atrinkti tik pačius geriausius. Kiekvieną kiaušinį apžiūrėkite, įvertinkite jo formą, dydį ir svorį, lukštą ir jo tekstūrą. Atmeskite visus kurie yra netaisyklingos formos, labai dideli arba labai maži, pažeistu ar labai silpnu lukštu, stipriai išsitepę.

Šiuose paveikslėliuose pavaizduoti kiaušiniai, kuriuos reikėtų atmesti kaip netinkamus perinimui.

Šis kiaušinis yra per didelis (jeigu toks svoris nėra tos veislės kiaušinių vidurkis). Dažniausiai tai dvitrynis kiaušinis iš kurio retai kada išsirita viščiukas.

Per daug mažus kiaušinius irgi reikia atmesti. Mažame kiaušinyje greičiausiai nėra trynio.

Tai idealus kiaušinis. Jo ilgio ir pločio santykis yra 1,4.

Apvaisinti („versti“) ar neapvaisinti („neversti“) kiaušiniai?

Prieš perinimą galite patikrinti gaidžių darbą sudaužydami kelis atmestus kiaušinius ir paieškodami taip vadinamos jaučio akies (angl. „bullseye“) – blastodermos.

Šis kiaušinis neapvaisintas. Veislinių paukščių augintojai dažniau naudoja terminą „neverstas“.

O šie kiaušiniai apvaisinti. Veislinių paukščių augintojai juos pavadintų „verstais“.

Kartais pasitaiko, kad retos veislės tinkami pagal formą ir svorį keli kiaušiniai būna truputį nešvarūs. Kaip reikėtų elgtis?

Kiaušinio sudėjimo metu jo temperatūra yra šiek tiek mažesnė nei vištos ir siekia ~40°C. Patekęs į aplinką kiaušinis pradeda vėsti, prasideda oro maišelio atsiradimas. Laipsniškas aušimas priverčia susitraukti baltymą ir poras esančias smailiame gale. Tai sukelia siurbimo efektą. Aplinkos oras patenka į kiaušinį ir yra užrakinamas tarp lukšto membranų. Jeigu įėjęs oras yra užterštas (išmatomis, nešvariu kraiku ir t.t.) bakterijos ar grybeliai gali patekti į lukšto membraną. Užterštumas gali būti labai nežymus, tačiau bet kokia tarša yra labai pavojinga. Inkubacijos metu patogenai besivystančiame viščiuke dauginasi labai greitai.

Pilnas kiaušinio atvėsimas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, trunka apie 4-6 valandas. Kaip tik šiuo momentu ir galima kiaušinį nuvalyti ir dezinfekuoti. Ir dėl šios priežasties pabrėžėme dažno kiaušinių perinimui surinkimo svarbą. Be abejo, net nuvalius ir dezinfekavus nėra garantijos, kad užkrėtimas panaikintas. Geriausias apsisaugojimas – kokybiškas, storo lukšto kiaušinis. Tyrimais įrodyta – kuo lukštas storesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bus užkrėstas net ir po 24 valandų.

Vienas iš būdų pašalinti kraiko likučius ar išmatas nuo lukšto yra nutrynimas arba pašlifavimas. Bet piktnaudžiauti nereikėtų. Mes vadovaujamės tokia taisykle. Jeigu kiaušiniui nuvalyti reikia 1 ar 2 nubraukimų – jis tinkamas perinimui. Jeigu reikia daugiau – tokio kiaušinio vengiame. Plauti reikėtų su vandeniu, šiltesniu (~5-10°C) nei kiaušinis. Tai privers kiaušinį „išprakaituoti“ nešvarumus iš porų. Jokiu būdu neplaukite vandeniu, šaltesniu nei kiaušinis.

Kiaušinių perinimui saugojimas

Retai kuris veislinių paukščių mėgėjas per pora dienų surenka reikiamą perinimui kiaušinių kiekį. Paprastai tai daroma kelias dienas, kartais net savaites. Geriausius rezultatus gausite jeigu saugosite kiaušinius ne ilgiau kaip 7-8 dienas. Kuo ilgiau saugosite, tuo didesnis bus neišsiritusių viščiukų procentas. Ilgas kiaušinių saugojimas ne tik mažina išsiritimo procentą, bet ir blogina išsiritusių viščiukų kokybę, bei tolesnį jų augimą. Todėl saugoti kiaušinius perinimui ilgiau kaip 21 dieną nerekomenduotina.

Pateiktoje lentelėje aprašytos pagrindinės kiaušinių saugojimo rekomendacijos. Kiaušinus saugant trumpai jie laikomi smailiu galu žemyn, atviruose plastmasiniuose padėkluose. Vartymas nebūtinas. Saugant kiaušinius ilgai, juos laikyti reikėtų uždarytus, popieriniuose ar plastmasiniuose dėkluose smailiu galu aukštyn. Vartyti reikia bent tris kartus per parą. Su kiaušiniais smailiu galu aukštyn elgtis reikėtų atsargiai.